“Kahalas” (hebr. kahal) buvo tam tikra bendruomeninė institucija. Ji turėjo įgaliojimus administruoti miesto bendruomenę, o dažnai ir aplinkinių vietovių žydus. LDK laikotarpiu kahalą turinti bendruomenė buvo tik viena iš galimų žydų tvarkymosi formų. Rusijos Imperijoje, skatinant žydų integraciją ir pavaldumą miestų municipalitetui, 1844 m. buvo panaikinti kahalai, bendruomenei formaliai liko tik religinės ir švietimo funkcijos.
Kahalas buvo pagrindinė lokalios savivaldos institucija – įstatymus leidžiančioji valdžia bendruomenėje, jos sprendimai įsigaliodavo iš karto po įrašymo į kahalo knygą (hebr. Pinkas). Kahalas savo veikla privalėjo užtikrinti bendruomenės institutų (mikvos, švietimo sistemos, sinagogos, košerinio skerdimo, dvasinio teismo) darbą, rasti jų finansavimo šaltinius, reguliuoti bendruomenės narių ūkinę veiklą, nuspręsti ar reiškiantys norą tapti bendruomenės nariais gali būti į ją priimti, surinkti mokesčius valstybei. Savivaldžių – kahalą turinčių bendruomenių įtakos zoną sudarė mažesnės apylinkėse ar paviete įsikūrę bendruomenės, vadintos priekahaliais.
Priklausomai nuo bendruomenės dydžio, apie 20 narių turintis kahalas buvo renkama savivaldos institucija. Galima paminėti šiuos kahalo pareigūnus: parnasai (“seniūnai”), paprastai renkami trys; “geriausieji” arba “vyriausieji” – parnasų pavaduotojai; “gabbaj” – “atsakingieji” rūpinosi konkrečia veiklos sritimi; samdomi pareigūnai: rabinas, štadlanas (bendruomenės interesų atstovas santykiuose su nežydais), skerdikas, pirtininkas ir kt. Greta dirbo bendruomenės narių socialinėmis reikmėmis besirūpinančios brolijos (labdaros – gmilut chasadim, sveikatos rūpybos – bikur cholim). Turtingiausia ir įtakingiausia bendruomenės organizacija buvo chevra kadiša – laidojimo brolija.
Add Comment