Ypatingą svarbą žydų tradicijoje užėmė religinė santuoka. Talmude santuoka vadinama kidušin – “šventove”. Šeimos sudarymo reikšmė vedama iš Penkiaknygės – Toros. Vestuvių dieną jaunikis ir nuotaka pasninkauja. Sutartu laiku tėvai atlydi juos po siuvinėtu baldakimu, vadinamu chupa, kur jų laukia rabinas. Vestuvių apeigos išsiskiria tradicijomis bei papročiais. Prieš žengiant po chupa, jaunikis prieina prie sėdinčios nuotakos ir pridengia jos veidą bei plaukus šydu, tuo pažymėdamas, kad nuo šio momento jos grožis priklausys tik jos vyrui. Nuotaka žengia po chupa po jaunikio. Rabinas, laikydamas vyno taurę, sako palaiminimą Dievui, jaunieji išgeria iš tos taurės truputį vyno. Jaunikis užmauna nuotakai ant rodomojo piršto žiedą. Rabinas pasako septynis nustatytus palaiminimus, tuomet jaunikis sudaužo taurę. Šis paprotys skirtas sugriautai Šventyklai bei tautos tremčiai atminti.
Ceremonijos pabaigoje skaitoma vestuvinė sutartis – ktuba – tekstas aramėjų kalba, aprašantis vyro įsipareigojimus žmonai. Ktubos pasirašymas įteisina vedybas.
Iš po chupos jaunoji pora keliauja į atskirą kambarėlį, kur jų laukia nedidelės vaišės pasninkui nutraukti. Po to jie išeina pas svečius, ir prasideda linksmybės, lydimos klezmerių muzikos.
Pagal Talmudą ir Šulchan Aruch kodeksą, vestuvėms tinkamas amžius yra 13 – 20 metų, o idealus – 18 metų.
Add Comment