Žydų Naujieji Metai (Roš ha-Šana – “Metų galva”) būna rudenį. Pirmasis kalendoriaus mėnuo – tišris. Panašiai kaip ir prieš tai einantis elulio mėnuo, pastarasis prabėga susikaupimo ir susimąstymo dvasioje, arba, pagal žydų tradicijos sampratą, kaip “sielos atsiskaitymas”, t.y. atgailaujant prieš Dievą ir susitaikant su žmonėmis. Elulis dar vadinamas “gailestingumo mėnesiu”: jo metu visų, kuriuos per metus galėjo nuskriausti, prašoma atleidimo ir stengiamasi atleidimą suteikti visiems, kurie jo prašo. Ypatingas dėmesys yra skiriamas labdarai. Lankomi artimųjų kapai. Visa tai yra tarsi pasiruošimas Naujiesiems Metams.
Tišrio zodiako ženklas – Svarstyklės – yra įprasminamas kaip dvasinės pusiausvyros ir Dievo teismo ženklas, todėl tišris dar yra vadinamas “teismo mėnesiu”. Pasak tradicijos, iki šio mėnesio pabaigos bus nuspręstas, užrašytas ir antspaudu užtvirtintas Dievo sprendimas dėl kiekvieno žydo likimo visiems metams į priekį. Metų pradžia žmogui yra nauja pradžia viskam. Naujieji Metai (Roš ha-Šana – “Metų galva”) yra švenčiami 1-ąją ir 2-ąją tišrio dieną. Nors metai yra skaičiuojami nuo pasaulio sukūrimo, 1-oji tišrio diena yra laikoma žmogaus sukūrimo diena, nes juk Biblijoje žmonėms yra prisakyta švęsti šventes.
Pirmąją šventės dieną yra einama prie upės ar kito gamtinio vandens telkinio ir, skaitant maldą, yra iškratomos drabužių kišenės, taip simboliškai išsivaduojama iš nuodėmių, kurias nusineša vanduo. Šis ritualas vadinamas tašlichu (“išmetimu”). Per Naujuosius Metus sinagogoje yra pučiamas šofaras – avino ragas. Per Naujuosius Metus rengiama šventiška puota, kurios neatsiejama dalis yra apvali chala (baltos duonos pynutė) ir obuoliai; savo forma šie patiekalai simbolizuoja “apvalų stalą”. Obuolių ir chalos gabaliukai yra mirkomi meduje ir valgomi tradiciškai linkint “gerų ir saldžių metų”. Rytų Europos žydai žuvį patiekia su visa galva ir ją valgo, vieni kitiems linkėdami “būti galvoje, o ne uodegoje”.
Add Comment