Pirmąjį pavasario mėnesį – adarą – (keliamaisiais metais – antrąjį adarą), 14-ąją ir 15-ąją dieną, yra švenčiama linksma ir visų mėgstama Purim (hebr. “burtai”) šventė. Šventės istorija yra užfiksuota biblinėje Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie išnaikinimą, grėsusį Persijoje gyvenusiems žydams, bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka. Žydai buvo ne tik išgelbėti, bet ir nugalėjo savo priešą, karaliaus patarėją Hamaną, kuris burtų keliu šią dieną išrinko kaip žydų išnaikinimo dieną, bet buvo nubaustas pats.
Aišku, jog Purimo šventės metu skaitoma Esteros knyga. Šis nedidelis tekstas, perrašytas ant atskiro ritinėlio ir saugomas atskirame įdėkle, yra perskaitomas nuo pradžios iki pabaigos, dalyvaujant visai bendruomenei. Purimo šventė ypač patinka vaikams ir jaunimui, nes tada siuvami kostiumai, rengiami vaidinimai, vaikai skatinami žaisti ir išdykauti. Taip pat vaikai į sinagogą atsineša specialius šiai šventei skirtus barškučius, kuriais skaitant bandomas užtildyti Hamano vardas. Šventės ritualai atskleidžia žydų bendruomenės vieningumą: dalinamos dovanos vargšams, šventinės dovanos yra siunčiamos iš namų į namus. Purim šventės metu nepasninkaujama, o nešiojantys gedulą šią dieną jį atideda. Rengiamos puotos, kurių metu nebijoma padauginti alkoholio. Pradedant viduramžiais, ėmė formuotis tautinis teatras, statantis purimšpilius, t.y. Esteros knygos įvykiais, o kartais ir kitais bibliniais siužetais paremtus šmaikščios formos vaidinimus; juose neretai buvo išjuokiami tuometiniai valdininkai ir žydų engėjai. Kai kurios pasaulio žydų bendruomenės, be visų žydų kalendoriaus švenčių, mini ir vietinį, taip vadinamą “Mažąjį Purim” – šios bendruomenės stebuklingą išgelbėjimą nuo pražūties.
Add Comment