Šventė vyksta vasarą ir yra vadinama Šavuot (hebr. savaitė: ji švenčiama praėjus septynerioms savaitėms po Pesach, 6-ąją sivano mėnesio dieną). Ši šventė turi keturis pavadinimus: Šavuot (Shavuot), Bikurim šventė, Aceret ir Toros dovanojimo šventė. Šavuot šventės metu yra prisimenamas Sinajaus apreiškimas, kuris vadinamas Toros įteikimo švente. Šią dieną sinagogoje ypatingu būdu giedami Dešimt Dievo įsakymų, kurių visi klauso stovėdami. Tokiu būdu, tarsi iš naujo atkuriama situacija, kai visa tauta, stovėdama Sinajaus kalno papėdėje, klausė paties Dievo lūpomis tariamų žodžių: “Aš tavo Viešpats Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Ir neturėsi tu kitų dievų, išskyrus Mane…”. Žydų išminčiai mokė, jog tuo metu, kai Sinajaus kalne buvo teikiamas Įstatymas, dalyvavo ne tik tie, kurie vadovaujami Mozės išėjo iš Egipto, bet ir visų žydų sielos – jau mirusių, ir dar negimusių.
Kabalistai turi paprotį visą Šavuot naktį studijuoti Torą ir melstis; jie sudarė ir specialų liturginį rinkinį Tikun leil Šavuot (Šavuot nakties maldų tvarka). Ši šventė, panašiai kaip Sukot ir Pesach, turi ryšį su gamtine dykumos ir Izraelio žemės aplinka – šią dieną sinagoga yra puošiama žalumynais ir gėlėmis.
Sukot, Pesach ir Šavuot šventes sieja dar viena svarbi ypatybė: Jeruzalės Šventyklos laikotarpiu tai buvo piligriminės šventės, kurių metu ištisos šeimos ir bendruomenės Jeruzalę troško pasiekti pėsčiomis. Nuo to laiko išliko bendras jų pavadinimas – šaloš regalim (trys piligriminės kelionės).
Add Comment