Leontijus Bramsonas Gimė Kaune 1869 m. Baigęs teisės studijas Maskvos universitete jis aktyviai ėmė dalyvauti demokratinės inteligentijos veikloje, greit tapo vienu iš jos lyderių. 1906 m. išrenkamas I-osios Valstybės Dūmos deputatu nuo Kauno gubernijos. Suartėja ir susidraugauja su A. Kerenskiu, būsimosios Laikinosios vyriausybės po Vasario revoliucijos vadovu. Bramsonui siūlomas ministro postas toje vyriausybėje, tačiau jis atsisako. Nuo pirmųjų visuomeninės veiklos žingsnių jis rūpinasi žydų problemomis, ypač švietimu; vėliau apie tai parašo knygą. Valstybės dūmoje, būdamas puikus oratorius, ryžtingai gina žydų interesus. Dalyvavo ruošiant dokumentą, kuriuo po Vasario revoliucijos paskelbtas žydų lygiateisiškumas. Principinis bolševizmo priešininkas, 1920 m. emigruoja iš Rusijos. Nuo 1909 metų jo gyvenimas susijęs su ORT’u – Rusijos žydų amatų ir žemės ūkio draugija. Tad vyksta į Berlyną, kur buvo ORT’o centrinė buveinė. 1926 m. tampa centro valdybos generaliniu direktoriumi, o 1933 m., Hitleriui atėjus į valdžią, kartu su ORT’u vyksta į Paryžių. 1941 m. traukdamasis nuo hitlerininkų, važiuoja į Pietų Prancūziją, bet sunkiai suserga ir pakeliui miršta. Palaidotas Marselyje. Tai L. Bramsono nuopelnas, kad ORT’as tapo pasauline organizacija. Plėtodamas draugijos veiklą, jis aplankė daugybę šalių. Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Pietų Afrikoje, JAV jį pažinojo, kaip gyvą ORT’o vėliavą. ORT’as veikia ir dabar, jo mastai nepaprastai išsiplėtė, ir dabar jis diegia ne siuvėjo ar šaltkalvio profesijas, o moko pačių sudėtingiausių technologijų, kuria mokyklas, aprūpintas pačia tobuliausia elektronine technika. Dabartinis ORT’o direktorių tarybos prezidentas Mauricijo Merikanskas taip pat yra litvakas.
Add Comment