Pasaulietinės grožinės žydų literatūros hebrajų kalba raida yra susijusi su žydų Apšvietos – Haskalos laikotarpiu; jos plėtra rėmėsi griežtų tradicinės žydų bendruomenės ribų peržengimo tendencijomis bei europiečiams būdingų meninių-estetinių idėjų paplitimu.
Pasak Vilniaus literatūros istoriko Šmuelio Nigerio, Haskalos periodo literatūrai būdingas tradicinių žydiškų formų ir žanrų pakeitimas europietiškais standartais įtakojo grožinių kūrinių, kuriuos neretai yra sunku atskirti nuo mokslo populiarinimo ar net publicistinių veikalų, paplitimą. Būtent Lietuvoje Haskalos laikotarpiu buvo pasiekta didelių laimėjimų prozos ir poezijos hebrajų kalba raidoje.
Didžioji dalis hebrajų kalba parašytos literatūros Lietuvoje yra saugoma nacionalinėje Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tarpukario periodu didžiausi Lietuvos žydų literatūros pasiekimai išryškėjo jidiš kalba parašytuose kūriniuose. Po II Pasaulinio karo tiek tradicinės-religinės, tiek ir grožinės hebrajų kalba rašytos literatūros tradicijos raida buvo visiškai sustabdyta.
Iš Lietuvoje kūrusių literatų paminėtini Abraomas Bera Hakohenas Levensonas (1794 – 1878, literatūrinis pseudonimas Adamas Hakohenas; Micha Juozapas Levensonas (1828 – 1852, literatūrinis pseudonimas Michalis); Judas Leibas Gordonas (1830 – 1892); Mordechajus Aaronas Ginzburgas (1795 – 1846); Kalmanas Šulmanas (1821 – 1899); Abraomas Mapu (1808 – 1867); Mordechajus Cvi Manė (1859 – 1886); Zalmanas Šneuras – Zalkindas (1887 – 1959).
Add Comment