Tradicinė žydų bendruomenė ir jos nariai gyvena pagal halachą – iš Biblijos išvestus religinius įstatymus ir jų determinuojamą gyvenimo būdą. Halacha reglamentuoja šventes ir šiokiadienius, maldas sinagogoje ir santykius šeimoje, švietimą ir ekonominę veiklą, gimimą, mirtį ir kiekvieną žydo gyvenimo akimirką.
Iš dalies halacha reguliuoja ir santykius su nežydais, iš kurių, žinoma, nesitikima, kad jie vadovautųsi halacha. Įsakymų, privalomų laikytis žydui, nepalyginti daugiau. Tradicija mini 613, kildomus tiesiai iš Biblijos, ir septynis papildomai išminčių nustatytus. Europos žydų bendruomenių gyvenimo pagrindus nustatė vienas žymiausių halachinių kodeksų Šulchan aruch (“Padengtas stalas”, 1550 – 1559), kurio autoriai, Juozapas Karo ir Mozė Iserles.
Religinis teismas – beit din, egzistavęs nuo senovės laikų kiekvienoje stambioje žydų bendruomenėje ir sudarytas iš kelių (mažiausiai trijų) halachos žinovų, sprendė jos pagrindu visas bendruomenės narių bylas – turto, šeimos bei kriminalines. Rytų Europoje rabinai, ješivų vadovai bei kiti religiniai autoritetai susitikdavo per dideles muges, kurių metu vykdavo išvažiuojamieji religinio teismo posėdžiai sudėtingoms byloms išspręsti. Bylų svarstymas, taip pat ir susirašinėjimo būdu, bei galiausiai priimti sprendimai dažnai buvo fiksuojami responsuose ir bendruomeniniuose metraščiuose – pinkuose (vns. pinkas).
Add Comment