Patys pirmieji vaidinimai buvo susiję su religiniais ir ritualiniais papročiais, kurių svarbiausi – Purimo šventė, keliaujantys chazanim (kantoriai) bei badchanim (juokdariai, folkloro poetai), maršelikai (ceremonimeistrai), be kurių neišsiversdavo pačių įvairiausių švenčių eiga. Institucinio dramos gyvenimo susiformavimą reiktų sieti su Haskalos idėjų paplitimu, o vėliau su jidišizmo tendencijomis. 1920 m. Vilnius tapo Europos jidiš centru ir didele dalimi įtakojo žydų teatro raidą.
Nuo 1908 m. profesionalus Vilniaus teatras įgijo nuolatinį ir institucinį statusą. Po carinės Rusijos suvaržymų panaikinimo Nachmanas Lipovskis Vilniuje įkūrė Folks-Teater (Liaudies teatrą), kurio veikla nutrūko prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui. Dar Pirmojo Pasaulinio karo metu žydų inteligencijos lyderiai (tarp jų Y. Vygodskis, C. Šabadas, S. Rozenboimas) bendradarbiavo su įvairiais menininkų rateliais. Toks bendradarbiavimas lėmė vienos iš pasaulyje garsiausių žydų teatro grupių Vilner Trupe (Vilniaus trupės) susiformavimą. Laikinu FADA (Farajan Yidishe Dramatishe Artistn) pavadinimu ji įsikūrė Lukiškių turgavietėje stovėjusiame mediniame cirko pastate, kur 1916 m. vasario 8 dieną ir buvo pastatyta pirmoji Šalomo Ašo komedija “Der Landsman” (“Kaimietis”). Grupės nariai buvo jos įkūrimo iniciatoriai: Leibas Šusteris (Kadisonas), Jakovas Šermanas, A. Orliukas (Azro) kartu su Vilner Trupe vadovu Mordechajum Mazo; ten dirbo ir aktoriai mėgėjai: Sonia Elmit, Frida Blumental, Dora Rivkin, Šalom Tanin, Nakchas Nakchbušas, Chaimas Šneuras; rusų artistai: Jehudes Laser ir Polia Volter, o taip pat ir vienas profesionalus žydų teatro aktorius Matatichu Kovalskis. Pasaulinių aukštumų pasiekusios Vilner Trupe meninis lygis rėmėsi ypatingu kiekvienos statomos pjesės kalbos grynumu bei literatūrine jos verte.
1916 m. lapkritį trupė gavo vietą Vilniaus savivaldybės teatre. Čia buvo statomos žydų autorių pjesės, taip pat ir daugelis į jidiš kalbą išverstų Europos dramaturgų kūrinių (M.P. Arcibašovo, H. Sudermano, M. Juškievičiaus, A. Šniclerio ir kt.). 1917 m. trupė pradėjo gastroles po provincijas, spektaklius rodydama Kaune, Gardine, Bialystoke, Varšuvoje ir kt. Po gastrolių Varšuvoje trupė skilo: dalis grįžo į Vilnių, kiti liko Varšuvoje. Prie Varšuvoje veikusios trupės dalies prisijungė Abrahamas Morevskis. 1923 m. pasisekimo sulaukus Europoje (Rumunijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje), trupės dalis atvyko gastrolių į Niujorką ir kitus JAV miestus. Europoje reorganizuota grupė, pavadinta antrojo susiformavimo Vilner Trupe (1928 – 1932), sėkmės susilaukė Lenkijoje (Vilniuje 1929, 1934) bei Rumunijoje. Dėl finansinių sunkumų Lenkijoje Vilner Trupe veikla nutrūko.
Add Comment