Bundas – visuotinė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga – politinė partija, įkurta 1897 m. spalio 7 dieną Vilniuje. (General Jewish Labour Bund in Lithuania, Poland and Russia)
Nors ir lėta Rusijos krašto industrializacija XIX a. II pusėje suformavo gausų darbininkų sluoksnį. Susižavėję socializmo idėjomis žydų jaunuoliai būrėsi į grupeles, kartu su ideologiškai giminingomis rusų, lenkų, lietuvių darbininkų grupuotėmis pasiruošę kovoti dėl socialinio bei pilietinio lygiateisiškumo. Tačiau Rusijos marksistinės socialistinės orientacijos organizacijų nedomino specifinės žydų darbo masių reikmės bei “žydų klausimo” sprendimas.
1890 m. susibūrė atskira Vilniaus žydų socialdemokratų grupė, vadovaujama Arkadijaus Kremerio (1865 – 1935), kurie akcentavo autonominės žydų socialistų partijos siekį. 1897 m. rugsėjo 25 – 27 d. įvyko slaptas pasitarimas Vilniuje, žinomas “Bundo” (jid. “Sąjunga”) suvažiavimu. 1898 m. spalį ir 1899 m. gruodį tokie suvažiavimai vyko Kaune, o po ketvirtojo bundistų susitikimo 1901 m. balandį Balstogėje, organizacijos pavadinimas pakeistas į “žydų darbininkų sąjungą Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje”, kurios idėjiniu – politiniu manifestu tapo 1893 m. pasirodęs A. Kremerio veikalas “Ob agitacii” (rus. “Apie agitaciją”). Bundas pasisakė prieš sionizmą ir kaip alternatyvą siūlė internacionalizmą, kartu Bundas naudojo jidiš kalbą ir pasisakė prieš hebrajų. Bundas jungė darbininkus ir profsąjungų narius, netikinčius žydus, inteligentus.
1897 – 1905 m. “Bundas” Vilniuje leido nelegalų savo spaudos organą “Di arbeter štime” (jid. “Darbininkų balsas”). Prieš 1905 m. revoliuciją įvairiose Rusijos vietovėse galėjo būti apie 35 – 40 tūkst. organizacijos narių. 1918 – 1920 m. Rusijos “Bundo” organizacija suskilo ir daugelis jos narių įstojo į komunistų partijos “Jevsekciją”. 1922 metais Sovietų Rusijoje Bundas nustojo veikti. Lietuvoje “Bundo” organizacija likvidavosi 1921 m. po paskutinės organizacijos konferencijos Minske.
“Bundo” ideologija buvo orientuota į žydų darbininkų sluoksnį, o Tarpukariu Vilniui tapus Lenkijos dalimi Lietuvoje neliko stambesnio pramonės centro. Sustiprėjęs sionistinių organizacijų prestižas bei Lietuvos valdžios socialistinių darbininkų organizacijų tapatinimas su nelegaliomis komunistinėmis grupuotėmis vertė “Bundo” organizaciją trauktis iš politinės arenos. Lietuvos bundistai išsisklaidė tarp komunistų, “Poalei Cion” ir kitų kultūrinių kairiųjų pažiūrų žydų organizacijų. “Bundo” organizacijos vadovybė ir judėjimo likučiai persikėlė ir aktyviai veikė Lenkijos Respublikos rytinėje dalyje (Vilniaus krašte) tarpukaryje. Bundas dalyvavo pirmuose ir Lenkijos rinkimuose po II Pasaulinio karo ir laimėjo vieną vietą. 1949 metais Bundas buvo priverstas prisijunti prie Lenkijos Socialistų partijos. Probundistinės grupės šiuo metu veikia JAV.
Add Comment