Daugelis litvakų tapo žymiais Izraelio valstybės politikos, kultūros veikėjais. Vien iš Lietuvos 1919-1940 m. į Erec Israel persikėlė gyventi beveik 10000 litvakų, nemaža atvyko iš kitų litvakiškų regionų; po 1948 m. potraukis repatrijuoti į Izraelį žymiai sustiprėjo ir nors iš Sovietų Sąjungos buvo beveik neįmanoma išvykti, nemaža žmonių vis dėlto sugebėjo tai padaryti. Prasidėjus “perestrojkai” repatriacija tapo masinė. Tarp išvykusių į Erec Israel buvo įžymūs religiniai, sionizmo veikėjai, mokslininkai, politikai.
Litvakas, kilęs iš Miro miestelio, buvo trečiasis Izraelio prezidentas Zalmanas Šazaras. Antrojo prezidento Icchako Ben Cvi tėvai gimė Smurgainiuose; taigi pirmieji trys Izraelio prezidentai buvo litvakai. Net keturi premjerai buvo litvakai. Tiesa, du iš jų, Ehudas Barakas ir Binjaminas NatanijahuNetanijahu yra sabrai, gimę Erec Israel, bet jų tėvai – litvakai. O Šimonas Peresas gimė Višniove, Baltarusijoje, ir Menachemas Beginas gimė Brastoje. Beginas betarpiškai susijęs ir su Lietuva, tiesa, labai savotiškai – 1939 m., hitlerininkams užpuolus Lenkiją, jis pabėgo į Lietuvą, bet čia sovietų organų buvo suimtas, kaip vienas iš Lenkijos sionistų vadovas, ir pasodintas į Lukiškių kalėjimą. Ištremtas į Sibirą, bet išlaisvintas, kai pradėjo kurtis lenkų kariuomenė (generolo Anderso), į kurią M. Beginas įstojo. 1977-1983 m. M. Beginas buvo Izraelio premjeras. Jam vadovaujant Izraelio vyriausybei 1979 m. buvo pasirašyta pirmoji taikos sutartis su kaimynine arabų valstybe – Egiptu. Už tai Beginas (kartu su Egipto prezidentu Anvaru Sadatu) buvo apdovanotas Nobelio Taikos premija. Mirė 1992 m.
Šimonas Peresas, gimęs 1923 m., nuo 1934m. – Izraelyje, vadovavo daugeliui Izraelio ministerijų, o 1984-1986 m. buvo premjeras, vėliau užsienio reikalų ministru. 1994m. jam suteikta Nobelio Taikos premija už dalyvavimą taikos procese Artimuose Rytuose.
Eliezeris Kaplanas iš Minsko 1952 m. buvo premjero pavaduotojas. Chajimas Laskovas, gimęs Borisove (Baltarusijoje), 1959-1961 m. buvo Izraelio kariuomenės generalinio štabo viršininkas (t. y. faktinis kariuomenės vadas), 1961-1963 m. tą patį postą užėmė gen. Cvi Puras, kilęs iš Zaslavlio, taip pat Baltarusijos. Daugelis litvakų įvairiais laikais buvo ministrais – Mozė Arensas iš Kauno du kartus buvo gynybos ministru, taip pat užsienio reikalų ministru, Kadišas Luzas iš Bobruisko – žemės ūkio ministru, Pinchasas Sapiras iš Suvalkų – du kartus finansų ministru, generolas Aronas Jarivas iš Rygos – transporto, po to informacijos ministru, Chajimas Šapira iš Gardino – sveikatos ministru, Mordechajus Nurokas iš Latvijos miestelio Tukumso – ryšių ministru.
Dovas Šilanskis iš Šiaulių buvo Kneseto pirmininkas, Mirijam Ben-Porat iš Kauno buvo pirmoji moteris – Aukščiausiojo teismo narė, vėliau – pirmininko pavaduotoja, ji taip pat buvo valstybės kontroliere. Šaulas Aviguras iš Daugpilio sukūrė Haganos – Erec Israel ginkluotųjų pajėgų – žvalgybos skyrių ir faktiškai tapo Izraelio spec. tarnybų kūrėjas; jis parašė 8 tomų Haganos istoriją. Boruchas Rabinovas iš Pinsko buvo banko Ha Poalim direktorius.
Add Comment