Perecas Miranskis (1908 Vilnius – 1993 Torontas, Kanada)
Vadinamasis “materialių dalykų” poetas, Perecas Miranskis, augo ir brendo kaip rašytojas XX a. pr. Vilniuje, kurio teritorinė priklausomybė per tą laiką spėjo pasikeisti tris kartus – nuo carinės Rusijos prie Lietuvos Respublikos ir galiausiai atiteko Lenkijos Respublikai. Tačiau nepaisant šių aktyvių pokyčių, poetas buvp susikūręs dar vieną, ketvirtąjį, savo Vilnių, kuris darė stiprią įtaką jo kūrybai. Pereco Miranskio pasakėčios jidiš kalba išsiskyrė iš tuometinės kūrybos ne tik specifiniu žanru, bet ir ypatinga socialine satyra. 1934 m. rašytojas prisijungė prie gausaus ir iniciatyvaus Jung Vilne kūrėjų būrio, tuo pat metu kaip jaunasis pasakėčių meistras debiutavo ir Vilner tog leidinyje, į kurį ir toliau periodiškai rašė.
Lydimas sėkmės P. Miranskis emigravo iš Lietuvos dar prieš nacių invaziją. Laikiną prieglobstį jis surado Samarkande, Centrinėje Azijoje, kur 1943 m. sukūrė vieną įspūdingiausių savo darbų, netgi apokaliptine laikomą poemą “Karas”. Pasibaigus karui, šeimos ir gimtojo miesto ilgesys jį paskatino sugrįžti į Vilnių. Vis tik pokarinis miestas jį pasitiko nesvetingai – vietoj namų jis rado griuvėsius, vietoj artimųjų – netekties skausmą. Palikęs nuniokotą Vilnių P. Miranskis išvyko kurti naujo gyvenimo už Atlanto vandenyno, į Kanadą. 1951 m. čia buvo išleistas ir vienintelis jo kūrybos rinkinys “Žvakė už skatiką” (A likht far a groshen), kuriame buvo surinkta viso jo gyvenimo kūryba: Vilniuje kurtos pasakėčios, karo metų eilės ir poemos bei pokarinio Berlyno, Paryžiaus bei Montrealio poetiniai vaizdiniai. Poetas daugiau nebesugrįžo į gimtąjį Vilnių, kuris liko artimas jam tik jo poetinėje atmintyje.
Add Comment