1866 – 1915 m. Vilniuje veikė piešimo mokykla, įsikūrusi Vilniaus universiteto patalpose. Jai daug metų vadovavo rusų tapytojas Ivanas Trutnevas (1827-1912), atstovavęs realistinei meno krypčiai. Mokykloje mokėsi įvairių tautybių būsimieji menininkai. Vilniaus piešimo mokykloje studijavo skulptorius Borisas Schatzas (1867-1932), vėliau pirmosios meno mokyklos Bezalel Jeruzalėje įkūrėjas. Mokykloje mokėsi skulptorius Jacques Lipchitzas (1891-1973), dailininkai Chaimas Soutine (1893-1943), Pinchus Krémègne (1890-1981), Michaelis Kikoïne (1892-1968), Mane-Katzas (1894-1962). Vėliau šių dailininkų kūryba įtakojo pasaulio dailės raidą, ypač Prancūzų École de Paris (1910-1940 m.) meno kryptį.
Vilniuje nuo 1905 m. taip pat veikė Marko Antokolskio atminimo pramoninės dailės mokykla, skirta žydų jaunimui. Mokyklai vadovavo M. Antokolskio sūnėnas, Levas Antokolskis (1872-1942), plėtojęs tapybinį realizmą. Šioje mokykloje mokėsi žymus grafikas Lasaris Segallas (1891-1957), vėliau stipriai įtakojęs Brazilijos moderniosios grafikos raidą.
1922 – 1939 m. veikusiai Jung Vilne grupei priklausė rašytojai Chaimas Grade, Abrahamas Suckeveris, dailininkai Bencionas Michtomas (1909-1941), Rachelė Suckever (1904-1943), Šeina Efronas (1909-1983). Šios grupės atstovai siekė sujungti žydų tautosaką ir folklorą su moderniomis meno tendencijomis, leido savo almanachą, rengė meno vakarus, kuriuose buvo skaitoma Jung Vilne literatų kūryba ir eksponuojami dailininkų darbai (2 il.).
Lenkų okupacijos metu dalis žydų menininkų, tarp jų ir dailininkai A. Josimas, Issai Kulvianskis (1892-1970), Šolomas Zelmanavičius (1898-1944), persikėlė gyventi į Kauną – laikinąją Lietuvos sostinę. Ten veikė antroji pagal svarbą meno mokykla (1922-1940 m.). Mokyklos dėstytojai buvo išimtinai lietuvių tautybės, todėl jiems ypač rūpėjo lietuvių tautiškumo klausimas, tačiau žydų tautybės mokiniams čia niekas netrukdė gilintis į savo folklorą ir tradicijas, kurti siužetus žydiškomis temomis. Iš viso mokykloje mokėsi per dvidešimt žydų tautybės jaunųjų dailininkų. Čia studijavo tapytojai Neemija Arbit-Blatas (1908-1999), Zalė Bekeris, grafikai Chaimas Mejeris Fainšteinas (1911-1944), Motelis Ginsburgas (1909-?).
Meninis išsilavinimas buvo teikiamas ir žydų gimnazijose įvairiuose Lietuvos miestuose. Ypač savo kultūrine veikla garsėjo Marijampolės žydų gimnazija, kurios direktorius buvo M. Majeris.
II Pasaulinio karo metu getuose be kitų kultūrinių renginių buvo organizuojamos ir dailės parodos. 1942 m. birželio mėn. Vilniaus gete buvo surengtas vakaras, skirtas literatų ir dailininkų grupei Jung Vilne. Vilniaus gete vyko dailininkų Jakovo Šero (1890-1943), B. Michtomo, R. Suckever bei tuo metu devynmečio Samuelio Bako (g. 1933), vėliau tapusio pasaulinio garso menininku, darbų parodos. Kauno geto gyvenimą ir koncentracijos stovyklos žiaurumus įamžino dailininkai Estera Lurje (g. 1913), Jokūbas Lipšicas (1903-1945), Jozefas Šlesingeris (1919-1993), Nolikas Šmidtas (1925-1944).
Antrojo pasaulinio karo metu genocido aukomis tapo daugiau nei pusė visų tarpukario Lietuvoje kūrusių žydų tautybės dailininkų: talentinga ir perspektyvi tapytoja Černė Percikovičiūtė (1912-1942), visame pasaulyje pripažintas tapytojas Z. Bekeris, išskirtinė Kauno bohemos gyvenimo asmenybė Š. Zelmanavičius, menininkai Ch. M. Fainšteinas, J. Lipšicas, N. Šmidtas, Elijas Kaplanas (1919-1944) ir kiti. Gete žuvo Vilniaus menininkai: Hadasa Gurevič (1911-1943), Jozefas Kagansas (1900-1942), Jakovas Šeras (1890-1944), R. Suckever ir kiti. Išsigelbėjo tik nedidelė dalis dailininkų, pabėgdami į užsienį ar Sovietų Sąjungos gilumą.
Add Comment