Sovietiniais laikais žydų dailė tarsi neegzistavo, tačiau XX a. 9 dešimtmetyje pasikeitus politinei situacijai ir nukritus “geležinei uždangai” prabilta apie tautinį identitetą. 1988 m. Kauno Paveikslų galerijoje buvo surengta Lietuvos žydų dailės paroda, kurioje žiūrovai galėjo pamatyti Lietuvoje išlikusius sakralinius žydų dailės objektus, tarpukario Lietuvos bei šiuolaikinių žydų dailininkų tapybą, grafiką ir skulptūrą. Dabar dauguma minėtos žydų dailės parodos eksponatų yra saugomi Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, kuris buvo atkurtas 1989 m. Muziejuje išsamiai galima susipažinti su skulptoriaus M. Antokolskio kūryba, čia periodiškai rengiamos žydų dailės parodos.
1997 m. rugsėjo mėnesį Vartų galerijoje įvyko Lietuvos žydų tautybės dailininkų paroda Liūdesys ‑ mano džiaugsmas, kurioje buvo eksponuojami ne tik prieškario dailininkų darbai, bet ir šiuolaikinių menininkų Augustino Savicko (g. 1919), Adasos Skliutauskaitės (g. 1931), Aleksandros Jacovskytės (g. 1945), Adomo Jacovskio (g. 1948), Marijaus Jacovskio (g. 1972) kūryba. Kartais šiandieninėje žydų dailininkų kūryboje sunku įžvelgti tautinį pradą. Žydų, kaip ir kitų tautų dailininkų kūryboje, glūdi asmeniniai išgyvenimai, keliami visuotiniai egzistenciniai klausimai, dėmesys – globalinėms pasaulio problemoms. Vis dėlto, judaizmo tradicijos įtakoje paveldėtas simbolinis mąstymas ir simbolinis objektų matymas, turinio ir formos daugiasluoksniškumas, įtakotas literatūrinės žydų tradicijos, misticizmas, perimtas iš kabalistinės tradicijos ir skambančios minorinės natos – nuolatinio žydų tautos persekiojimo, pogromų ir Katastrofos pasekmė, leidžia sąlyginai išskirti žydų dailę bendrame meno kontekste.
Add Comment