Skirtingos pakraipos ir paskirties žydų kultūros ir mokslo organizacijas jungė siekis padaryti mokslą ir lavinimosi galimybes kuo labiau prieinamas. Tuo tikslu kultūros, švietimo ir sporto draugijos kūrė bibliotekas. Buvo draugijos, specialiai įkurtos bibliotekoms remti, skaitymo mėgėjų draugijos; bibliotekas turėjo visos mokyklos. Nebuvo bibliotekos neturinčios žydų bendruomenės.
Kaune nuo 1901 m. veikė komercinė visuomenininko Abos Balošerio biblioteka, 1940 m. turėjusi beveik 40.000 knygų. Reikšmingiausia Kaune buvo biblioteka Abraomo Mapu vardu, įsteigta 1908 m. ir tapusi Kauno žydų dvasiniu centru. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje joje buvo apie 50.000 knygų, daugiausia hebrajų, taip pat ir jidiš bei kitomis kalbomis. Bibliotekos skaitykloje kasdien apsilankydavo 40-50 skaitytojų. Paskutiniu bibliotekos valdybos pirmininku buvo Vytauto Didžiojo universiteto semitologijos katedros vedėjas docentas dr. Nachmanas Šapira.
Vilniuje buvo net kelios stambios bibliotekos, kurių fonduose buvo apie 50.000 knygų: Vaikų biblioteka; 1910 m. įkurta viešoji Meficei Haskala (hebr. Švietimo skleidėjų) biblioteka; mokslinė JIVO (Žydų mokslinio instituto) biblioteka, sukaupusi tikrą žydų knygų bei rankraščių lobyną.
Add Comment