Geriausiai Europoje ir visame pasaulyje žinoma Vilniaus žydų biblioteka buvo Strašūno biblioteka. Ją įkūrė bibliofilas ir mecenatas Matas Strašūnas (1817-1885), testamentu perdavęs savo asmeninę retų ir svarbių žydų knygų kolekciją Vilniaus žydų bendruomenei. Vėliau biblioteką papildė daugelio kitų bibliofilų ir mokslininkų rinkiniai. Viešoji biblioteka pradėjo veikti 1892 metais, iš pradžių Didžiojoje sinagogoje, o nuo 1901 m. – specialiai jai statytame pastate. Skaitytojai biblioteka naudojosi nemokamai, tačiau knygų į namus išsinešti negalėjo.
Bibliotekoje buvo įrengta apie 100 vietų skaitykla, o kasdien skaityklą aplankydavo apie 230 žmonių. Skaitykloje dirbdavo ir iš kitų šalių atvykstantys mokslininkai ir religiniai autoritetai. Tarp jų buvo didysis istorikas Šimonas Dubnovas, vienas iš Rusijos imperijos žydų istorijos tyrimų pradininkų Sergejus Beršadskis, įžymusis rabinas Chafec Chaim (tikras vardas – Izraelis Hakohenas (1838-1933)). 1940 m. biblioteka turėjo daugiau kaip 50.000 knygų hebrajų, jidiš, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis, 50% jų sudarė rabinistinė literatūra hebrajų kalba. Bibliotekoje buvo 6.000 senų knygų, iš jų apie 400 – išleistų XVI a. ir 5 inkunabulai (t.y., XV a. leidiniai).
Add Comment