Roš-a-šana tai Naujieji metai. Tačiau žydai Naujų metų šventę supranta šiek tiek kitaip nei vakariečiai. Tai ne linksmas karnavalas, tai Teismo Diena, kurios metu yra nusprendžiamas tolimesnis visko kas gyva likimas. Šią dieną Viešpats įrašo teisiųjų vardus Gyvenimo Knygon. Todėl žmogus turi apmastyti praėjusius metus, susitaikyti su artimaisiais ir suplanuoti ateinančius. Tokiu būdu išpažįstamas Dievas – Karalius ir Teisėjas.
Kartu yra tikima, kad šią dieną Dievas sukūrė pasaulį. Dar žydų tradicija sako, kad būtent pirmą naujų metų dieną Abramas buvo pasiryžęs paaukoti Dievui savo vienintelį sūnų Izaoką, tačiau Dievas, įsitikinęs Abraomo ketinimais, pasirinkęs ėriuką.
Kita vertus per šią šventę ne tik medituojama ir meldžiamasi. Labai svarbu yra pabūti su savo artimaisiais, pasveikinti juos, prisiminti mirusiuosius. Todėl lankomi kapai, gyviems linkima gėrio, sveikatos, gero uždarbio, ilgaamžiškumo. Taip pat priimta linkėti “gero nuosprendžio”, paremti neturtėlius, dėvėti baltus arba šviesius rūbus. Sinagogose pučiamas avino ragas Šofar – tokiu būdų kviečiama atgailai. Namuose valgomi saldūs ir apvalūs daiktai – obuoliai mirkyti meduje – tai saldžių ir turtingų naujų metų simbolis.
Pirmos Roš-a-šana dienos popietę gali būti atliekamas “nusimetimo” ritualas (tašlikh) – nueiti prie upės ar upelio ir iškratyti iš kišenių viską į vandenį – tai simbolizuoja nuodėmės atsikratymą.
Kadangi metai skaičiuojami nuo Pasaulio sukūrimo dienos, o ne nuo Kristaus gimimo, tai rugsėjo 23 Izraelyje prasidėjo 5767 – ieji metai.
Add Comment