Pesachas

Pesachas – tai viena svarbiausių žydų metinių švenčių. Ji prasideda penkioliktąją žydų kalendoriaus mėnesio Nissan dieną ir trunka savaite.

Svarbiausias su Pesachu susijęs įvykis yra Mozės vadovaujamų žydų, išėjimas iš Egipto po ilgai trukusios vergijos. Išėjimo iš Egipto istorija pasakojama Biblijos “Išėjimo knygoje”. Pesacho šventės esmė – žydų išsivadavimo iš Egipto nelaisvės paminėjimas, žydų tradicijoje Pesachas (Pesach) dar vadinamas “pavasario švente”, “mūsų laisvės metu” bei “macų švente”. Per visas septynias Pesacho dienas yra draudžiama valgyti raugintą duoną, valgomi tik iš miltų ir vandens kepami paplotėliai – macai. Tai simbolinis priminimas to, kad žydai skubėdami išėjo iš Egipto, net nespėję iškepti duonos.

Pagrindinis šventės akcentas yra Sederis – šventinė vakarienė. Hebrajų kalbos žodis “seder” reiškia “tvarką”. Sederis yra savitas tam tikras simbolines reikšmes turinčio maisto pateikimas bei valgymas šeimoje. Patiekto maisto reikšmės bei pačios šventės istorija ir jos prasmė aiškinama sederio metu skaitomame tekste – Hagadoje. Sederio metu valgomi 7 simboliniai valgiai – tai macai, charosetas (obuolių, medaus, vyno ir riešutų masė, ji simbolizuoja medžiagą, iš kurios būdami Egipto nelaisvėje žydai gamino plytas piramižių statybai), kiaušinis, mirkomas sūdytame vandenyje, krienai bei karčiosios žolės (tai vergovės skurdo ir sunkumų prisiminimas), salotos, bulvė arba kita daržovė, avies arba vištos koja (tai – atnašavimų Šventykloje simbolis). Sederio metų atliekami tam tikri ritualai, sakomi palaiminimai bei giedamos tradicinės giesmės.