Dailininkas Samuelis Bakas, gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. Nuo pat vaikystės domėjosi piešimu. Antrojo pasaulinio karo metais su visa šeima pateko į Vilniaus getą. Nors ir apsuptas grėsmingos ir žiaurios realybės aštuonių metų Samuelis buvo aprūpintas popieriumi, pieštukais, akvarele ir galėjo tęsti savo pamėgtą užsiėmimą. Čia sulaukė ir pirmojo savo kūrybos pripažinimo – 1943 m. gete surengtoje profesionalių dailininkų parodoje greta jų darbų puikavosi 10-mečio Samuelio Bako piešiniai. Karo metais Paneriuose buvo sušaudytas S. Bako tėvas – iš gausios šeimos gyvas liko tik Samuelis ir jo motina. Po karo jie dviese paliko Lietuvą. Gyvendamas Lodzėjė (Lenkija) ir Miunchene jaunasis menininkas lankė tapybos pamokas. Vokietijoje juo rūpinosi profesorius Blochereris. Tuo metų jis nutapė kūrinį Motina ir sūnus. Jau tada jo kūryboje buvo jaučiama žmogaus, mačiusio ir išgyvenusio Holokaustą patirtis, kurią jis bandė perteikti drobėse. Ankstyvojo laikotarpio Samuelio Bako kūryba vaizduoja geto žydus, karo sunkumus išgyvenančius žydų vaikus.
1948 m. įkūrus Izraelio Valstybę, Samuelis Bakas emigravo į Jeruzalę, kur dailės mokslus tęsė Becalelo meno akademijoje. Apsigyvenęs Izraelyje Bakas nutolo nuo tapybos. Tarnavo kariuomenėje, daug skaitė ir studijavo. 1956 m. persikėlęs gyventi į Paryžių įstojo į dailės akademiją Beaux Arts Academy. Tačiau net ir tuomet dailininkas nenurimo, daug keliavo, dažnai keitė gyvenamąją vietą. Per 1959-1993 m. laikotarpį Samuelis Bakas spėjo pagyventi Romoje, Izraelyje, JAV, Paryžiuje, Šveicarijoje, ko, galiausiai apsistojo JAV, netoli Bostono. Žymiausiais jo kūriniais laikytini Išvykstant, Skrydis iš Berlyno, Kūrinys, Keliautojų angelas sargas. Pastarajame įžvelgiama Albrechto Diurerio kūrybos įtaka. Bako kūrybą galima priskirti siurrealizmo srovei – jo paveikslai nėra abstraktūs, o labiau realistiniai, pateikiantys žmogaus prigimtį ir jį supančią realybę.
2001 m., po daugiau nei 50 metų pertraukos, Samuelis Bakas apsilankė gimtajame Vilniuje. Tais pačias metais buvo Vilniaus paveikslų galerijoje buvo atidaryta jo darbų paroda Sugrįžimas, pasirodė dailininko atsiminimų knyga Nutapyta žodžiais. Tai buvo paskutinis jo pasilankymas gimtinėje. Dailininkas mirė po kelių mėnesių – 2002 m. sausio 30d.
Add Comment