Hiršas Ošerovičius (1908 Panevėžys -1994 Izraelis)
Panevėžio žydų bendruomenėje užaugęs kūrėjas jaunystėje išvyko į Kauną, kur siekė aukštojo išsilavinimo. Veikiamas didmiesčio žydų modernių poslinkių kūryboje ir pats ėmėsi kurti jidiš kalba. Deja, prieškarinis jo kūrybos laikotarpis nebuvo ilgas, H. Ošerovičius sovietų valdžios apkaltintas kaip nacionalistas ir sionistas dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą. Iš tremties grįžęs į Lietuvą, Kauną iškeitė į Vilnių, kur gyveno ir kūrė iki 1971 m. Čia 7 deš. buvo leidžiami jo kūrybos vertimai į lietuvių kalbą. Niekuomet nepamiršęs savo šaknų, poetas parašė knygą “Mano Panevėžys” (jidiš kalba), tai reta išimtis daugiausiai žydiškąjį Vilnių išskiriančių litvakų kūrėjų kontekste. Jo literatūrinį pripažinimą liudija ir faktas, jog jo kūrinių vertimų į rusų kalbą ėmėsi tuometinis garsus poetas Arsenijus Tarkovskis, o vertimus į lietuvių kalba atliko S. Geda, Just. Marcinkevičius ir kiti žymūs lietuvių poetai. 8 deš. rašytojas pasinaudojo galimybe repatrijuoti į Izraelį.
Hiršas Ošerovičius dažnai įvardijamas kaip žymiausias pokario jidiš kūrėjas Lietuvoje. Jo darbai pradėti spausdinti 1934 m. Pagal jo apsakymus tiek tarpukariu, tiek sovietinėje Lietuvoje kurti filmai ir statyti spektakliai. Itin išraiškingas 1938 m. Josepho Greeno filmas, sukurtas pagal H. Ošerovičiaus apsakymą A brivele der mame (Laiškas mamai), kuriame vaizduojami 1912 m. įvykiai nusigyvenusiame štetle. Po Antrojo Pasaulinio karo H. Ošerovičiaus kūryba atspindėjo tragiškas Holokausto realijas, pagal jo apsakymą Žmonės ir antžmogiai, 1967 m. Panevėžio Juozo Miltinio teatre rodytas didelio žiūrovų dėmesio susilaukęs spektaklis.
Add Comment