Pirmieji žydų periodinės spaudos bandymai įtakojo periodinių leidinių įvairiomis kalbomis pasirodymą: XVII a. antrojoje pusėje Olandijoje vienas laikraštis ėjo žydiška ispanų kalba ir vienas – jidiš kalba. Pirmojoje XVIII a. pusėje Amsterdame buvo leidžiamas mėnraštis hebrajų kalba. Nuo XVIII a. vid. Vokietijos žydai žurnalus ir laikraščius leido ir hebrajų, ir jidiš kalba. Centrinėje Europoje žydų periodikos leidiniai pasirodė XIX a. pr. Vokietijoje Haskalos pradininko Mozės Mendelsono mokiniai leido mėnraštį Ha-meassef (“Kolekcininkas”); Galicijos maskilai leido žurnalą Bikurei ha-itim (“Pirmasis derlius”) ir Kerem chemed (“Nuostabusis vynuogynas”).
XIX a. pr. Lietuvoje Haskalos centru tampa Vilnius. Pirmasis periodinis leidinys – pirmuoju hebrajų kalba jis buvo visoje Rusijos imperijoje – tai literatūrinis visuomeninis žurnalas Pirchei Cafon (Šiaurės gėlės; leidžiamas 1841 – 1844 m.; redaktoriai Samuelis Juozapas Finas (1818 – 1890) ir Eliezeris Lipmanas Hurvičius (1815-1852)). Leidinio paantraštė – “Toros posakių ir išminties, prozos ir poezijos rinkinys”. Dėl cenzūrinių apribojimų išėjo tik du žurnalo numeriai. Tačiau Finas tęsė kovą dėl žydų periodikos leidimo; taip pasirodė “Ha-Karmel” (Karmelio kalnas, 1860 – 1880) – pirmasis Rusijos imperijoje savaitraštis hebrajų kalba (nuo 1871 m. – mėnraštis; 1879 – 80 m.m. jo redaktorius buvo Chaimas Leibas Markonas (1848 – 1909)).
1860 – 1869 m. kas savaitę rusų kalba buvo spausdinamas ir “Ha-Karmel” priedas. Didelę vietą jame užimdavo vyriausybinių dokumentų publikacija bei medžiaga apie sėkmingus krikščionių – žydų santykius (žydų aukojimas bažnyčiai, didikų apsilankymas sinagogoje, žydų poetų eilės garbingiausių vizitų proga ir t.t.). Be to, buvo spausdinami bendrojo lavinimosi straipsniai iš žydų istorijos bei tradicijos, taip pat saikinga polemika su antižydiškais pasisakymais spaudoje bei visuomeniniame gyvenime. Tiek pats “Ha-Karmel”, tiek ir jo priedai buvo gana tolerantiški leidiniai. Liūdnas Pirchei Cafon patyrimas vertė vengti rizikingų straipsnių.
Beveik tuo pat metu kaip “Ha-Karmel”, Odesoje buvo pradėtas leisti panašaus pobūdžio žurnalas “Ha-Melic” (Gražiakalbis); jo tikslas – “tarpininkavimas tarp žydų tautos ir valdžios, tarp religijos ir mokslo. Iki XIX a. pab. Rusijos imperijoje hebrajų ir jidiš kalba pasirodė daugybė laikraščių, žurnalų, metraščių bei almanachų, o nuo XIX a. antrosios pusės šalia jų – ir visa eilė žydiškų leidinių rusų kalba.
Add Comment