Žydų įsileidimas į dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvusius miestus stipriai pakeitė jų demografinę sudėtį: kai kuriuose miestuose ir miesteliuose žydai savo skaičiumi ėmė lenkti krikščioniškąją gyventojų dalį. Šios tendencijos mažai kito XIX a. ir tarpukario Lietuvos Respublikoje. Žydai daugumą gyventojų sudarė Kalvarijoje (dar vadintoje “Žydų Kalvarija”, apie 70 %), Ukmergėje (daugiau nei 50 %), Kupiškyje (apie 53 %). Miestuose susitelkę žydai sudarė iki 10 nuošimčių visų miesto gyventojų. Didžiausiomis buvo Brastos ir privataus Ostrogo miesto bendruomenės.
1764 m. pirmasis visuotinis žydų surašymas patvirtina žydų traukos centrų pasislinkimą dabartinės teritorijos link. Skaitlingiausiomis buvo Vilniaus (mieste su priemiesčiais gyveno apie 5 tūkst.), Brastos (virš 3 tūkst.), Gardino (apie 2,5 tūkst.), Jurbarko ir Kėdainių (virš 2 tūkst.) bendruomenės. Šio surašymo duomenimis bendras abiejų lyčių žydų skaičius LDK siekė apie 169 tūkst. Dabartinės Lietuvos teritorijoje ir Gudijoje telkėsi 27 nuošimčiai Abiejų Tautų Respublikos žydų, dauguma jų telkėsi Lenkijos Karalystėje. Didžiausia valstybės žydų dalis gyveno Ukrainos teritorijoje (44% visų žydų). Lenkijos – Lietuvos žydų bendruomenė davė pradžią žydų bendruomenei Rusijos Imperijoje. XIX a. pabaigoje Rusijoje jau gyveno apie pusantro milijono žydų, jie sudarė apie 13 nuošimčių visų gyventojų. Amžiaus viduryje Lietuvos gubernijose gyveno beveik 250 tūkst. žydų. Žydų skaičiaus didėjimo tendencija išliko iki XIX a. pabaigos.
1922 m. Vilniaus praradimas žydų skaičių Lietuvos Respublikoje sumažino iki 7,6 nuošimčių visų gyventojų. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje be Vilniaus krašto gyveno beveik 154 tūkst. žydų. Daugiau nei pusė žydų koncentravosi didžiuosiuose miestuose: Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje. Neigiamą poveikį bendruomenės demografijai turėjo tarpukariu intensyviai vykusi emigracija į Palestiną, Pietų Afriką ar JAV. 1923 – 1939 m. iš Lietuvos išvyko apie 25 tūkst. žydų. Dėl II Pasaulinio karo metais vykdyto žydų Holokausto Lietuva neteko daugiau nei 90 nuošimčių savosios žydų bendruomenės. Panaši nužudytųjų statistika buvo Lenkijoje (92 %), Latvijoje (89 %) ir Čekoslovakijoje (85 %). XX a. 8 – 9 dešimtmetyje į Lietuvą dirbti ar tikėdamiesi lengviau emigruoti pradėjo keltis Rusijos žydai. Dabartinė Lietuvos žydų bendruomenė nėra gausi. 2000 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, žydams save priskyrė 4007 gyventojai, tik 1249 nurodė išpažįstantys judaizmą. Didžiausios žydų bendruomenės veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Add Comment