Lietuvos sinagogos

Medinės sinagogos – Lietuvos paveldo fenomenas

Medinė Pakruojo sinagoga
Medinė Pakruojo sinagoga

Medinės sinagogos buvo tikri architektūros meno šedevrai, galėję atsirasti tik diasporoje. Jų Lietuvoje daugiausiai statyta Baroko ir klasicizmo epochose. Šių pastatų tūriai ir fasadai turėjo bendrumų su dvarų rūmų ar svirnų fasadais. Dekoro elementai naudoti saikingai: drožinėtos baliustros, sienas skaidantys “piliastrai”, meniškas lentučių apkalimas įvairiomis kryptimis ir “arkutėmis”, drožinėtos frizų juostos, langų apvadai, dantyti karnizai ir pan. Daugiausia puošybos elementų turėjo Jurbarko, Šaukėnų (Kelmės r.) ir Vilkaviškio sinagogos. Labai įspūdingai atrodė monumentalūs Vyžuonų (Utenos r.), Valkininkų (Varėnos r.), Kelmės, Rietavo (Plungės r.) sinagogų tūriai. Sinagogų išorėje beveik nenaudota jokių žydų meno elementų – jų “žydiškumas’ vos nujaučiamas.

Seniausia medinė sinagoga, išlikusi iki šių dienų, stovi Pakruojyje. Ji priskiriama vertingiausioms išlikusioms medinėms sinagogoms ir 1997 m. buvo įtrauka į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jos tūris nepakito, tačiau angos užkaltos lentomis, o interjeras sunaikintas; jo fragmentų teliko istorinėse nuotraukose. Labai puošnus buvo aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.

XIX a. viduryje, romantizmo periodu, beveik išnyko skirtumai tarp medinių ir mūrinių sinagogų: medinių sinagogų išorėje naudoti mūrinei klasicizmo architektūrai būdingi elementai (piliastrai, tiesūs ir trikampiai sandrikai, dantukai) bei romantizmo formos – pusapskričių arkų langai, rustika. Romantizmo periodu išorėje dažniau naudojami judaizmo simboliai ir būdingos Šventyklai architektūros detalės – dviejų kolonų imitacija. Tuo metu daugiau buvo statoma mūrinių nei medinių sinagogų. Romantizmo periodu išsivystė dvi pagrindinės mūrinių sinagogų statybos tendencijos: regioninė, pagrįsta liaudiška mūro statybos technika (mūryta iš lauko akmens ir skaldos) ir retrospektyvi, kuriai būdinga įvairių architektūros stilių (romanikos, gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo), bizantinės ir Rytų architektūros bruožų interpretacija. Išliko trys mūrinės sinagogos, kurių išorėje aiškūs romantizmo architektūros bruožai – Kaune, Zamenhofo g., Krekenavoje (Panevėžio r.) ir Žagarėje (Joniškio r.).

Add Comment

Click here to post a comment

Pagrindinės temos