Baroko epochoje mūrinės sinagogos stovėjo Kaune (Vilijampolėje), Ukmergėje, Marijampolėje, Šiauliuose, Kupiškyje, Eišiškėse (Šalčininkų r.). Klasicizmo epochoje keliolika mūrinių sinagogų buvo pastatyta įvairiose Vilniaus vietose, Plungėje, Kalvarijoje (Marijampolės r.), Žemaičių Naumiestyje (Šilutės r.), Kėdainiuose. Iki šių dienų išliko barokinės Kalvarijos ir Kėdainių (Rinkos a.) sinagogos bei klasicistinės, gerokai pakeistos – Joniškio (Baltoji sinagoga), Kėdainių (Smilgos g.), Plungės ir Žemaičių Naumiesčio sinagogos. Iš klasicistinių puošniausia buvo Joniškio sinagoga, kurios galinius fasadus vainikavo aukšti frontonai, o šoninius paryškino žemesni platūs frontonėliai.
XIX a. viduryje, romantizmo epochoje, mūrinės sinagogos stovėjo Kaune, Vilniuje, Kretingoje, Tauragėje, Panevėžyje, Zarasuose, Naumiestyje (Šakių r.), Raseiniuose, Prienuose, Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Vilkaviškio rajone: Vištytyje, Virbalyje, Liudvinave, Šakiuose ir kt. Medinės sinagogos romantizmo periode stovėjo Skaudvilėje (Tauragės r.), Kaune, Ukmergėje, Upynoje (Šilalės r.), Veliuonoje (Jurbarko r.), Giedraičiuose (Molėtų r.), Paberžėje ir Maišiagaloje (Vilniaus r.), Panemunėje (Kauno r.), Virbalyje ir Pilviškiuose Vilkaviškio r.), Alytuje, Simne (Alytaus r.), Balbieriškyje (Prienų r.), Alantoje (Molėtų r.), Žiežmariuose (Kaišiadorių r.).
Istorizmo laikotarpio mūrinių sinagogų išliko Vilniuje, Merkinėje (Varėnos r), Eišiškėse (Šalčininkų r.), Kaune, Ukmergėje, Kėdainiuose, Čekiškėje (Kauno r.), Joniškyje (Raudonoji), Pušalote (Pasvalio r.), Šiauliuose, Telšiuose, Žagarėje (Joniškio r.), Vabalninke (Biržų r.), Linkuvoje ir Lygumuose (Pakruojo r.), Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Kalvarijoje (Marijampolės r.), Simne (Alytaus r.), Prienuose. Medinės istorizmo laikotarpio sinagogos stovi Telšiuose, Rozalime (Pakruojo r.).
Dvi iš išlikusių istorizmo laikotarpio sinagogų, Vilniuje ir Kaune, yra veikiančios. Vilniaus choralinė sinagoga pastatyta 1903 m. Sinagogos tūris artimas kubui, su kupolu, dengiančiu vidurinę salės dalį – panašus į cerkvių tūrį. Salėje dominuoja aron kodešas, o bima neišryškinta. Kauno choralinė sinagoga statyta 1872 m. Viduje, kaip ir Vilniaus choralinėje sinagogoje, dominuoja aron kodešas. Bima – paprasta aštuonkampė pakyla, aptverta ažūrine metalo tvorele.
Tarpukario laikotarpiu mūrinės sinagogos buvo pastatytos Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Biržuose, Gargžduose (Klaipėdos r.), Papilėje (Akmenės r.), Dauguose (Alytaus r.), Švėkšnoje (Šilutės r.), Pasvalyje, Kuršėnuose (Šiaulių r.), Mažeikiuose ir kt.; medinės stovėjo Seredžiuje (Jurbarko r.), Luokėje (Telšių r.), Plungėje, Ramygaloje (Panevėžio r.), Kurkliuose (Anykščių r.).
Iki šių dienų išliko tarpukario laikotarpio sinagoga Šančiuose; originali maurų architektūros formų sinagoga stovi Švėkšnoje. Mūrinės sinagogos, kurių formos balansavo tarp istorizmo ir modernizmo stilinių tendencijų, stovėjo Panevėžyje, Biržuose, Mažeikiuose ir kt. Iki šių dienų išliko medinė Kurklių sinagoga.
Add Comment