Modernioji Lietuvos jidiš literatūra – tai labai gausi, aukšto estetinio lygio, daugialypė mūsų krašto kultūros paveldo dalis. Ji priklauso didžiajai pasaulinei žydų literatūros tradicijai...
Žydų kultūra
XX a. 2-4 deš. – aktyvus ir revoliucingas metas daugelio Europos tautų gyvenime, pėdsakų paliko ir Rytų Europos žydų diasporos gyvensenoje. Aškenaziai...
Kauno universitete veikė semitologijos katedra. Socialinių mokslų fakultetą (vėliau pavadintas Humanitarinių mokslų fakultetu) sudarė 18 kalbų, literatūros ir...
Svarbiausioji kultūros ir mokslo institucija buvo 1925 m. Vilniuje sukurtas žydų mokslo institutas JIVO (YIVO santr. Jidiš – Jidiše visnšaftleche...
Geriausiai Europoje ir visame pasaulyje žinoma Vilniaus žydų biblioteka buvo Strašūno biblioteka. Ją įkūrė bibliofilas ir mecenatas Matas Strašūnas (1817...
Skirtingos pakraipos ir paskirties žydų kultūros ir mokslo organizacijas jungė siekis padaryti mokslą ir lavinimosi galimybes kuo labiau prieinamas. Tuo tikslu...
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ėmė formuotis įvairios draugijos, kurios tvirtino kultūrą, stiprino tautinę savimonę. Labai vaisingu Lietuvos žydų...
Sovietiniais laikais žydų dailė tarsi neegzistavo, tačiau XX a. 9 dešimtmetyje pasikeitus politinei situacijai ir nukritus “geležinei uždangai”...
Sakralaus meno paskirtis yra vaizdu žmonėms perteikti ir paaiškinti Šventųjų Raštų pasakojimus. Žydų dailininkai vaizdavo žmonių figūras, gyvūnus ir augalus...
1866 – 1915 m. Vilniuje veikė piešimo mokykla, įsikūrusi Vilniaus universiteto patalpose. Jai daug metų vadovavo rusų tapytojas Ivanas Trutnevas (1827...
Profesionaliosios žydų dailės atsiradimą žymi XVIII a. vid. prasidėjęs Haskalos sąjūdis iškėlęs proto ir pažangos svarbą, paspartinęs bendruomenės modernėjimą...
Prasidėjus II Pasauliniam karui bei sulėtėjus žydų teatro raidai, sunykus jo klestėjimui, žydų teatro veikla nenutrūko. Ji tęsėsi ir vokiečių okupacijos...
Žydų teatro raidai didžiausią įtaką padarė dvi draugijos. Pirmoji – Gezeltschaft Fraynd fun Yidishn Teater (Draugija, skirta skatinti žydų sceninį...
Po Raudonosios Armijos įsiveržimo į Vilnių ir 1919 m. vasarį Socialistinės Lietuvos ir Baltarusijos respublikos paskelbimo, Azro, Elmitas ir Šermenas įkūrė...
Patys pirmieji vaidinimai buvo susiję su religiniais ir ritualiniais papročiais, kurių svarbiausi – Purimo šventė, keliaujantys chazanim (kantoriai) bei...
Amžių sandūroje regimai praturtėja didelių miestų žydų muzikinės veiklos spektras. Atsiranda labdaringų koncertų fenomenas; pastarieji būdavo rengiami...
Gerbiamiausiu muzikinės kultūros puoselėtoju buvo laikomas chazanas – žydų kantorius. Dauguma bendruomenių buvo gana skurdžios, todėl sinagogos...
Klezmeris užėmė visai kitokį statusą religinėse bendruomenėse nei chazanas. Grojantis daugiausia vestuvėse, panašiai kaip ir jo kolega badchonas, jis atlikdavo...
Žydų miestelio muzika pasižymi ryškiausiais tipologiniais bruožais; pamažu ji tapo Rytų Europos žydų tautinės pasaulėžiūros istoriniu modeliu. Nepaisant...
Muzikinė žydų – litvakų, daugiaamžių Baltarusijos – Lietuvos regiono gyventojų, kultūra, su jai būdingiausiais bruožais, susiformavo XVIII a...
