Po Naujųjų Metų prasideda dešimties dienų periodas, vadinamas “Rūsčiosiomis dienomis” arba “10 atgailavimo dienų”. Šiomis dienomis, panašiai kaip ir prieš Naujuosius Metus, yra įprasta lankyti kapines. Kiekvieno žydo ir visos bendruomenės susikaupimas bei iškilminga būsena auga, o jų kulminacija įvyksta 10-ąją tišrio – Jom Kipur (“Jom Kipuras”), arba Jom ha-Kipurim (Išpirkimo) dieną. Tai diena, kuri yra skirta dvasinei ir dieviškajai sričiai: visi, išskyrus mažus vaikus ir ligonius, visą parą laikosi griežto pasninko (netgi be vandens) ir meldžiasi sinagogoje. Apsivelkama baltais drabužiais – apsivalymo ir vilties simbolis.
Viena iš pirmųjų Jom Kipur maldų vadinama Kol nidrei (“Visi įžadai”); tai prašymas atleisti nuo tų prievolių ir pažadų vykdymo, kurie buvo priimti ne laisva valia, todėl ir liko neįvykdyti. Šiai maldai yra sukurta daugybė liūdnų ir veriančių melodijos variantų. XIX a. į Jom Kipur liturgiją buvo įtrauktas Abraomo Dancigo tekstas, kuris vadinasi Tefila zaka (Tyroji malda). Tai poetiškas ir jaudinantis tekstas, kuriame yra atsimenamas žmogaus sukūrimas bei jo egzistavimo prasmė – stengtis atitiktį Kūrėjo užmojį. Tradicija moko, kad per Naujuosius Metus kiekvienam žmogui paskirtas likimas Jom Kipur pabaigoje yra užtvirtinamas antspaudu ir nėra pakeičiamas; visą šią dieną nuoširdžiai atgailaudamas ir melsdamasis visa širdimi žmogus gali sušvelninti dieviškąjį sprendimą.
Viltys dėl to, jog Jom Kipur dieną gali būti pakeistas Dangaus nuosprendis remiasi 32-uoju ir 34-uoju Išėjimo knygos skyriumi. Tuo metu, kai Mozė buvo ant Sinajaus kalno ir tiesiai iš Aukščiausiojo užrašinėjo Torą, apačioje likę žydai iš aukso pagamino veršį ir lenkėsi jam. Tai sužinojęs Mozė supyko ir sudaužė gautas Įstatymo plokšteles, o Dievas norėjo išnaikinti visą tautą, išskyrus patį Mozę. Tiesa, vėliau Mozė išprašė Dievo atleidimo atgailavusiems žydams ir gavo naujas plokšteles – tokiu būdu, dėl Dievo atleidimo žydų tauta įgijo “naują pradžią”.
Paskutinė šios dienos malda vadinasi ne’ila (“uždari vartai”), nes “dangaus vartai” užsidaro maldoms ir atleidimo prašymams. Maldos pavadinimas kilęs dar iš Jeruzalės Šventyklos laikų, kurios vartai, šiai maldai pasibaigus, užsidarydavo.
Add Comment