Sinagogos Lietuvoje

Lietuvos sinagogų paveldas

Daugiatautės Lietuvos praeitis paliko pėdsaką šiandienos aplinkoje. Žydų bendruomenės dydį ir jos klestėjimą atspindi dabartinės Lietuvos teritorijoje išsibarsčiusios, dažnai apleistos ir pamirštos, nes dažniausiai nebenaudojamos, sinagogos. Jos – dalis mūsų sakralinio paveldo. Daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių rasime vieną ar kelias buvusias žydų sinagogas, kurios daugeliu atveju šiandien tarnauja kitiems – kultūros, ūkio – tikslams arba stovi apleistos. Šios sinagogos – ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkės. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje – daugiausia dabartinės Baltarusijos teritorijoje, tačiau jų būta ir etninėje Lietuvoje. Iš pradžių sąlygos jiems kurtis šioje teritorijoje nebuvo labai palankios – menkai išplėtoti miestai, miestiečių priešiškumas neskatino žydų kurtis etninėje Lietuvoje. Tačiau XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Labiausiai tuo suinteresuoti buvo privačių miestų savininkai. Tuomet, gausėjant žydų, plečiantis jų gyvenamajai aplinkai, daugėjo ir sinagogų.

Sinagogos

Sinagogų būta įvairių – sezoninių, kurių viena, dažniausiai mažesnė, buvo kūrenama, todėl naudojama žiemą, o antroji, nešildoma – vasarą. Neretai jos sudarydavo kompleksus – viename kieme, dažnai ne itin erdviame, būdavo susitelkę keli maldos namai. Jei mieste ar miestelyje sinagogų buvo ne viena, jos paprastai tarnavo atskirų bendruomenės grupių poreikiams – pradedant įvairių profesijų susivienijimais, amatininkais, baigiant skirtingų judaizmo krypčių, kaip chasidų ir misnagdų, atstovais.

Sinagoga žydų bendruomenėje atliko keletą funkcijų – tai buvo ne tik maldos, bet ir bendruomenės susirinkimų, Toros studijų vieta. Sinagoga vienijo bendruomenę ar atskiras jos grupes, joje mezgėsi socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Priešingai krikščionių bažnyčiai, ta ne sakrali vieta – šventas joje yra tik Toros ritinys. Nepaisant to, kiekviena bendruomenė stengėsi, pagal išgales išpuošti sinagogą, ypač interjerą, sienų tapyba, drožiniais, prabangesniais baldais ir ritualiniais indais.

Lietuvoje išlikusios sinagogos dažniausiai yra mūrinės, tačiau pasitaiko medinių, kurių Europoje jau beveik nebelikę. Nors jos nyksta, tačiau Lietuvoje vis dar esama 12 mediniųžydų maldos namų, kuriuos aplankyti siūlo pirmasis maršrutas. Jų vidus daugeliu atveju yra nuniokotas arba pertvarkytas, pačios sinagogos, jei ne apleistos, tai pakeitusios pirminę paskirtį, tačiau nepaisant visko, medinės sinagogos yra unikaliausia žydų paveldo dalis.

Žinoma, išlikęs žydų paveldas tai ne vien sinagogos, bet ir gyvenamieji namai, karčemos, fabrikėliai, išsibarstę Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Todėl ilgainiui bus stengiamasi šią skiltį plėsti, papildant naujais maršrutais, o pastaruosius – naujais objektais.

Maršrutų sudarymo principai

Kviesdami aplankyti išlikusių Lietuvos sinagogų pastatus, susipažinti su jų architektūrine įvairove, sudarėme teminius maršrutus, kuriose pateikta bendroji informacija apie lankytiną objektą, bei nuorodos, padėsiančios jį pasiekti. Kad keliaujantiems būtų paprasčiau orientuotis, visi objektai suskirstyti tematiškai (medinės sinagogos, sinagogų kompleksai) ir pagal apskritis. Taip pat pateikiama trumpa informacija apie netoliese esančius kitus lankytinus objektus, nebūtinai susijusius su žydų paveldu, tačiau reikšmingus mūsų krašto istorijai ir kultūrai.

Atkreipkite dėmesį, jog šalia objekto aprašymo pateikti ir kelių, kuriais patogiausia jį pasiekti važiuojant iš Vilniaus, numeriai. Kelių numerių spalvos atitinka jų reikšmę – magistraliniai, rajono ir krašto keliai. Apytikris atstumas iki lankomos sinagogos padės geriau suplanuoti kiekvieno individualų maršrutą atsižvelgiant į planuojamos ekskursijos trukmę.