Joniškis [Lith], Yanishok [Yid], Yanishki [Rus], Janiszki [Pol], Ionishkis
Joniškis – tai miestas šiaurės Lietuvoje, kuriame šiandien gyvena apie 12.000 gyventojų. Joniškio miesto įkūrimo pradžia yra laikomi 1523 m., kai Vilniaus vyskupas Jonas II, vizituodamas tuo metu jo valdyto Šiaulių valsčiaus pakraščius, pamatė, kad gyventojai čia yra pagonys ir liepė rastose gyvenvietėse įsteigti parapijas. Viena iš šių gyvenviečių buvo pavadinta Joniškio vardu.
1616 m. liepos 4 dieną Zigmantas III Vaza Joniškiui suteikė Magdeburgo teises ir prekybines privilegijas, tačiau žydams kurtis mieste neleido. Šiaurės karas (1654 – 1667 m.), siautusi maro epidemija ir 1636 m. bei 1694 m. gaisrai nusmukdė miesto ekonomiką, todėl 1737 m. Augustas III ėmė kviesti žydus apsigyventi Joniškyje, tačiau teisės jiems prekiauti nesuteikė. 1761 – 1762 m. magistratas leido žydams prekiauti Joniškio turguje ir prekymečiuose, tik uždraudė prekiauti gėrimais per prekymečius. Tai ypač paskatino žydų kraustymąsi į Joniškį.
1795 m. po III padalijimo Jekaterina II panaikino miesto savivaldos teises ir miestą su aplinkinėmis žemėmis padovanojo grafui Platonui Zubovui. Tuo metu Joniškyje gyveno 88 žydai. Sparčiai gausėjant žydų bendruomenei, 1797 m. žydams buvo leista statyti sinagogą ir paskirtas sklypas kapinėms. 1812 m. Napoleono armijos prancūzų leitenantas Julius von Hartwichas Joniškį pavadino Lietuvos miestu, apgyvendintu žydais ir pastatytu iš medžio. 1816 m. mieste buvo pastatytas molinis viešbučio pastatas, įsteigta vaistinė, gatvės buvo grįstos akmenimis. Spartų žydų bendruomenės augimą rodo tai, kad 1823 m. jau buvo pastatyta pirmoji sinagoga (dabartinė “Baltoji”), o 1825 – 1826 m. Šiaulių ekonomijos inventorių duomenimis Joniškyje gyveno 49 žydų šeimos.
1836 – 1858 m. per Joniškį buvo nutiestas Rygos – Tilžės plentas, sudaręs ypač palankias sąlygas miesto ekonominiam augimui. 1837 m. kilusiame gaisre sudegė 13 turtingų žydų namų. 1847 m. Joniškio kahalui priklausė 1042 žydai, miestas jau turėjo malūną ir pašto stotį. 1863 m. laisvas miestas Joniškis tapo valsčiaus centru. 1865 m. mieste buvo pastatyta žydų prieglauda, o šalia pirmosios – antroji mūrinė sinagoga (dabartinė “Raudonoji”).
1880 m. trečdalis Joniškio gyventojų buvo žydų tautybės (1425 iš 4727 gyv.) o 1897 m. žydai sudarė jau beveik pusę Joniškiečių (2272 iš 4774 gyv.). Tuo metu miesto aikštė ir gatvės jau buvo grįstos akmenimis. Mieste viso veikė 20 karčemų, 111 įvairaus pobūdžio krautuvių, iš jų 54 tabako, 1 alaus, 3 duonos, vaistinė. Daržininkyste užsiėmė žydai, kurie daržoves veždavo parduoti į Rygą ir Mintaują. Jie nuomojo ir miestiečių sodus. Tarp Šiaulių ir Mintaujos kursavo diližanai, keliolika žydų dirbo vežikais. Tuo metu miestelyje dirbo maždaug 106 amatininkai: 23 staliai, 2 skardininkai, 2 auksakaliai, 2 račiai ir 2 kepurininkai, 10 kalvių, 6 šaltkalviai, 1 tekintojas, 20 siuvėjų, 3 dažytojai, 3 laikrodininkai ir 3 odininkai, ir 25 batsiuviai. Turgūs šurmuliuodavo du kartus per savaitę, pirmadieniais ir ketvirtadieniais, vykdavo trys dideli arklių prekymečiai ir šešios mugės per metus.
XX a. pradžioje Joniškis vystėsi toliau. 1916 m. per Joniškį nutiestas geležinkelis nuo Šiaulių iki Jelgavos ypač paspartino miesto augimą ir ekonominę plėtrą. 1933 m. miestui buvo suteiktos antros eilės miesto teisės. Tarpukaryje Joniškyje gyveno apie 5000 gyventojų, iš jų 900 buvo žydų tautybės (beveik penktadalis visų gyventojų). Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Joniškio žydų bendruomenė turėjo Žydų liaudies banką, pirtį, knygyną “Mendel” ir kino teatrą “Lira.” 1920 m. buvo įkurta hebrajų mokykla, vaikų darželis ir biblioteka. Joniškyje veikė ir žydų pradžios mokykla, kurios vedėjas buvo A.Fogelmanas, vėliau jo pareigas užėmė M.Evenšteinas. Šioje mokykloje tikybą dėstė Chaimas Leiba Cinas, įvairiais laikotarpiais mokytojavo Erana – Carmen – Marta Frenkelytė, Taubė Šneideraitė, E.Kacinas. Mokykloje mokėsi virš 70 septynerių – keturiolikos metų amžiaus vaikų.
Dauguma žydų gyveno Joniškio centre, aplik aikštę, ir pagrindinėse gatvėse – Livonijos, Upytės ir Šiaulių. Dalis žydų vertėsi prekyba, nors dokumentuose minimos įvairios žydų profesijos. Čia gyveno fotografas Jokūbas Fišeris, kuris buvo ir kino teatro “Lira” savininkas. Miestelyje dirbo batsiuvys Srolis Davidzonas, siuvėjas Mejeris Seras, kalvis Samuelis Bergas, odų išdirbėjas Joselis Zakas ir odų pirkliai Bencelis Kremeris ir E. Flaksas, vežėjai Hiršas Kleinas ir Jankelis Bičiunskis, buvo laikrodininkas, kirpėjas, kepurininkas, dailidė, skardininkas, mėsininkas. Gyventojus gydė gydytojai Gitelis ir Jokūbas Garberiai. Vilniaus gatvėje veikė J. Norunskio ir Milvidskio motorinis malūnas, Respublikos gatvėje – M. Vestermano vėlimo ir dažymo dirbtuvė, Pr. A. Smetonos gatvėje – A. Golumbo ir J. Bromo limonado daryklos, Vulfo Šliuchino vilnų karšykla ir J. Norunskio verpykla “Pradžia”, o Turgaus gatvėje – M.Vestermano verpykla. 1934 m. Turgavietės g. Nr. 24 buvo atidaryta Banės Hiršonaitės vyno darykla. Tais pačiais metais vyno parduotuvę atidarė ir A.Golumbas. 1940 m. Upytės gatvėje veikė Chienos Šapočnikaitės – Jofienės cukrainė – alinė. J. Grosmanas ir G. Šapira turėjo avalynės krautuves.
Keletas žydų šeimų Joniškio krašte vertėsi žemės ūkiu bei žemės ūkio komercine veikla – Kopelis Šapira, Benjaminas Šapira, Joselis Jenkelovičius, J. Konoliovas, A. Leizerovičius. Joselis Jenkelovičius turėjo keliasdešimt hektarų žemės, stambių galvijų ūkį, supirkinėjo iš apylinkės gyventojų galvijus, avis, kiaules, javus, linus ir medų. Linus ir javus supirkinėjo Didie Abramsonas, Chaimas Abramsonas, Nochimas Glazeris, Jankelis Kimelis, Mejeris Padovičius.
Joniškio žydų bendruomenė garsėjo pasaulyje kultūrine veikla, čia gimusiais iškiliais dvasininkais, rašytojais, mokslininkais, menininkais ir verslininkais. Joniškio rabinatui priklausė rabinai Šolomas, Jechielis – Michelis, Dovydas – Tevele Katzenelbogenas, Elijas – Isacharas Jafe, Nachumas – Bezalelis Dzimitrovskis ir Samuelis Idelzakas, gimęs Joniškyje, emigravęs į JAV ir tapęs žymiu Burlingtono rabinu. Iš Joniškio kilę sionizmo veikėjas Chaimas – Izraelis Zackas, žurnalistas Bencionas Heršas.
Žydai aktyviai dalyvavo politiniame savo krašto gyvenime. Joniškio miesto tarybos nariais buvo Aizikas Zaksas ir Hilelis Tabačnikas, 1933 m. burmistro pavaduotoju buvo išrinktas Izaokas Šapira (1895 – 1941). Jis tais pačiais metais įkūrė “Žydų karių savanorių, dalyvavusių nepriklausomybės kovose, sąjungą.” Po metų sąjungos būstinė iš Joniškio buvo perkelta į Kauną, sąjungai priklausė net 43 skyriai su 2096 nariais. Sąjunga turėjo savo vėliavą, ženklą, leido laikraštį lietuvių kalba “Apžvalga” (1935 – 1940).
XX a. pr. Joniškyje veikė įvairios draugijos, skleidusios Haskala ir sionistines idėjas. Šių draugijų įkūrėjai buvo Chaimas Saliamonas Rabinovičius, Chaimas Dovydas Klatzkinas, Reuvenas Tabačnikas. Joniškio žydų bendruomenė aktyviai rėmė žydų emigracijos į Palestiną kampaniją. Žydų tautinės sąjungos “Betar” nariai mokėsi Joniškio kibuce žemės ūkio darbų ir ruošėsi emigruoti į Palestiną. Joniškyje veikė “Jaunųjų sionistų” ir “Hašomer Hatcair” organizacijos. 1921 m. buvo atidarytas “Palestinos žydų fondams remti draugijos” skyrius, o 1922 m. – “Palestinos pamatinio fondo” skyrius, rinkęs lėšas žydų tautinio centro Palestinoje atstatymui. Aukas rinko “Keren Kajemet Leisrojel” labdaringa organizacija.
Mieste buvo daug žydų kultūrinių – visuomeninių ir šalpos organizacijų. 1922 m. buvo įkurtas “Joniškio žydų liaudies klubas,” kurio iniciatoriais buvo Rachmelis Grinas, Motelis Pinshas, Leibas Kopenkrigeris, Šalomas – Nachimas Chaitas, Rachmelis Grinas, Šeina Grin, Zėja Vitman, Beile Ger. Klubo tikslas buvo auklėti žydų visuomenę mokslo, dailės ir kultūros srityse. Klubas rengė paskaitas, literatūros vakarus, koncertus, įsteigė biblioteką – skaityklą ir turėjo chorą. 1923 vasario 9 d. buvo įsteigta kultūrinio pobūdžio organizacija “Joniškio piliečių klubas,” kurios pirmininkas buvo Arsenijus Krečinas. Socialinės pagalbos ir kultūros reikalų draugijos “Ezro” skyrius Joniškyje rūpinosi neturtingais žydų bendruomenės nariais ir buvo įsteigęs “Lietuvos Raudonojo kryžiaus žydų atbėgėliams šelpti komitetą.”
Šoa žiaurumai sunaikino gausią Joniškio žydų bendruomenę, kurios dauguma narių buvo sušaudyti 1941 rugpjūčio 29 d. Vilkiaušio miške, esančiame į pietus nuo Joniškio. Slaptuose Reicho dokumentuose – SS – Standartenfuhrer Jager raporte užfiksuota, kad 1941 m. rugpjūčio 27 d. Joniškyje jau buvo suimti 355 žydai, iš jų – 47 vyrai, 165 moterys ir 143 vaikai. Iš viso buvo sušaudyta 978 Joniškio ir apylinkių žydai.
Sinagogos Joniškio mieste
Šiandien Joniškyje yra išlikę nemažai žydų gyvenamųjų pastatų, Žydų liaudies banko pastatas, alinės – cukrainės, buvusios vilnų karšyklos ir parduotuvių pastatai bei dvi sinagogos. Joniškyje iš viso stovėjo trys sinagogos, statytos 1823 m., 1865 m. ir 1936 m. Pastaroji (trečioji) mūrinė sinagoga, stovėjusi dab. Vilniaus gatvėje Nr.8, lankoma turtingiausių žydų, deja, neišliko. Ji buvo sunaikinta visai nesenai, sovietiniais laikais, 1965 – 1966 m. Šiandien pačiame Joniškio centre, buvusios turgaus aikštės rytų pusėje, netoli nuo bažnyčios, tebestovi dvi anksčiausiai statytos sinagogos. Tai vieni seniausių miesto pastatų. Unikalus dviejų sinagogų kompleksas šiandien yra restauruojamas Joniškio savivaldybės paminklosaugininkės Giedrės Rakštienės pastangomis.
“Baltoji” vasarinė Joniškio sinagoga (dab. Miesto aikštės 4) buvo pastatyta 1823 m. vėlyvojo klasicizmo dvasia. Šioje didingoje sinagogoje vykdavo iškilmingos pamaldos, į ją atvykdavo žymūs kantoriai ir chazanai. Sinagoga yra stačiakampio plano, vientiso tūrio, dengta aukštu dvišlaičiu stogu. Sinagogos fasadus vertikaliai skaido piliastrai ir aukšti pusapvalių arkų langai, o horizontaliai juosia karnizas su smulkiais dantukais. Iš visų keturių pusių stogo šlaitus pridengia frontonai, kuriuos, kaip ir sienas, simetriškai skaido piliastrai ir pusapskričių arkų langai. Sinagogos eksterjeras artimas pasaulietinės architektūros statiniams, jame nerasime aiškių judaizmo simbolių, tik galinių fasadų frontonuose suporuoti maži pusapvalių arkų langeliai yra užuomina į Dekalogo lenteles. Rytinėje pastato pusėje buvo erdvi vyrų salė, o vakarų pusėje – prieangis su laiptais į antrojo aukšto moterų galeriją. Pasakojama, kad sinagogos sienas puošė ištapyti senieji muzikos instrumentai. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogoje įrengtas sandėlis, o vėliau sporto salė visiškai sunaikino jos interjerą.
Antroji iki šių dienų Joniškyje išlikusi sinagoga buvo pastatyta istorizmo laikotarpiu, 1865 m. šalia “Baltosios” sinagogos. Tai “Raudonoji” žieminė Joniškio sinagoga (dab. Miesto aikštės 4a), stačiakampio plano, dengta dvišlaičiu stogu ir puošta smailėjančių arkų langais, išryškintu aron kodešu rytų pusėje ir raudonų plytų neogotikiniu dekoru – dantytu karnizu ir langų apvadais. Pastato vakarinėje dalyje buvo prieangis su laiptais, vedančiais į moterų galeriją antrame aukšte. Vakarinį fasadą vainikuoja puošnus frontonas su pusapvalėmis nišomis, sugrupuotais po du langais, simbolizuojančiais Dekalogo lenteles ir Dovydo žvaigždės motyvu viršutinėje centrinėje frontono dalyje. “Raudonojoje” sinagogoje yra išlikę kelios interjero detalės ir puošybos elementų, rekonstruotų XX a. pradžioje po 1911 m. gaisro. Sinagogoje prie rytinės sienos stovi polichromiškai nuspalvintas aron kodešas su Dekalogo lentelėmis iš šonų. Stačiakampę nišą, skirtą Toros ritiniams saugoti, riboja suporuoti piliastrai, o viršų gaubia smailiaarkis sandrikas, kurio viduryje įkomponuota Dovydo žvaigždė. Sinagogos sienas puošia tapytos kolonos su jonėniniais kapiteliais, o sienų viršų juosia dažytas karnizas ir stilizuotas geometrinių formų ištapytas frizas. Sinagogos lubos dekoruotos reljefiniais polichrominiais ornamentais ir tapytų rožių girliandomis.
Joniškio žydų kapinės yra maždaug už 3 km į šiaurės rytus nuo miesto. Kapinių plotas apie 7200 m2. Šiandien kapinių būklė yra vidutiniška. Iki 2003 m. kapinės buvo labai apleistas. Seniūnijos iniciatyva buvo išpjauta daugelis kapinėse augusių medžių ir išgenėti krūmai. Kapinių tvora neišlikusi, jas juosia XX a. pab. tverta vielos tinklo tvora. Kapinių vartai buvo iš vakarų pusės, kelias suko iš vieškelio vartų link. Kapinėse yra išlikę virš 500 antkapių, iš kurių seniausias yra datuojamas 1823 m., naujausias – 1939 m. Šalia kapinių stovi XX a. pr. pastatytas medinis kapinių prižiūrėtojo namelis. Šį namą žydai nupirko iš ūkininko ir jį perstatė pritaikydami laidojimo reikmėms. Namas buvo padalintas į dvi dalis: vienoje gyveno kapinių prižiūrėtojas, o kitoje buvo kambarys skirtas laidojimo apeigoms. Iki šiol namas išlikęs autentiškas, nepakitęs vidinis namo planas, tik duonkepė krosnis buvo išgriauta.
Šiandien mieste veikia Joniškio istorijos ir kultūros muziejus. Muziejaus darbuotojai domisi Joniškio krašto istorija ir kultūra, kolekcionuoja įvairius objektus, leidžia leidinius. Šiame muziejuje dirba Tomas Butautis, kuris aktyviai tyrinėja Joniškio ir aplinkinių vietovių žydų paveldą, renka medžiagą apie Joniškyje ir aplinkiniuose miesteliuose buvusias žydų bendruomenes, vadovauja mokinių ekspedicijoms ir 2003 m. išleido knygą “Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu (1918 – 1940),” paremtą gausia archyvine medžiaga.
Joniškio muziejaus fonduose esama regiono žydų praeitį atspindinčių daiktų ir fotografijų. Muziejaus darbuotojai yra sukaupę apie 40 nuotraukų, 10 archeologinių radinių ir kitų daiktų. Bene daugiausiai fonduose saugoma fotografijų, kuriose užfiksuoti Joniškio regiono žydai. Muziejus turi tiek portretinių nuotraukų, kur įamžinti tarpukariu Joniškyje gyvenę žydai su šeimomis, tiek panoraminių nuotraukų su miesto vaizdais. Pastarosiose užfiksuoti žydams priklausę miesto pastatai, gyvenamieji namai ir parduotuvės, taip pat sinagogos. Fonduose saugojamas jidiš kalba leisto laikraščio “Hamelitz” (1883 m. spalio 7 d.) egzempliorius. Muziejus neseniai įsigijo keletą vietiniams žydams priklausiusių daiktų – dvi sukneles, vyrišką švarką, moteriškas odines pirštines, skrybėlių dėžę, lėkštines svarstykles, lagaminą, rankšluostį.
Trumpa bibliografija:
Atamukas S., Lietuvos žydų kelias. Vilnius: Alma Litera, 1998.
Baliulis A., Joniškio miestiečiai XVIII amžiuje. Lietuvos istorijos metraštis. 1993 metai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.
Butautis T., Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu (1918 – 1940). Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, 2003.
Čiplytė J.V., Lietuvos žydų karių sąjungos (LŽKS) veikla (1933-1940) // Amžina knygos tauta. Lietuvos žydų gyvenimo puslapiai. Vilnius: Homo Liber, 2001.
Julius von Hartwich, 1812, Der Feldzug in Kurland. Berlin, 1910.
Lietuvos architektūros istorija, t. 2: Nuo XVII a. pradžios iki XIXa. vidurio. Vilnius, 1994.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdieninis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, sudarė ir parengė A.Baliulis ir E.Meilus, Vilnius, 2001.
Tyla A., Miškinis. A., Joniškis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t.4. Vilnius, 1981.
Žydai Joniškyje // Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai. Atviras moksleivių darbų konkursas. Holokausto ir žydų kultūros Lietuvoje studijų centras “Atminties namai”. Vilnius, 2003. i žydų lavonai.
Add Comment