Besirinkdami vartoti medžiagą, indus bei maistą, žydai vadovaujasi halachiniais nurodymais, vadinamais kašruto (košeriškumo, košer ar kosher) taisyklėmis. Hebr. kašer (Rytų Europos žydų tarime košer) reiškia “tinkamas naudoti”.
Egzistavo teologinio, moralinio ir net mistinio pobūdžio kašruto įstatymų aiškinimai. Tačiau dauguma kašruto įstatymų lieka racionaliai nepaaiškinami. Halacha reikalauja jų laikytis nepriklausomai nuo suprantamumo. Kašruto taisyklės nustato ne tik pačią žydo mitybą, bet ir jo socialinį elgesį. Jis negali valgyti nežydų namuose, tačiau gali pas save priimti svečius – nežydus. Mėsą ir mėsos produktus jis gali pirkti tik iš mėsininko – žydo. Šių laikų Izraelyje absoliuti dauguma maisto prekių parduotuvių bei viešojo maitinimo įstaigų laikosi kašruto taisyklių.
Kašruto įstatymai liečia ne tik mitybą. Svarbus kašruto įstatymas yra šeatnez draudimas, t.y. draudimas verpaluose jungti vilnonius siūlus su lininiais, o baigtuose drabužiuose – vilną su linu. Kašruto įstatymai – viena iš priežasčių, kodėl tarp Rytų Europos žydų buvo paplitę tokie amatai, kaip audimas, siuvimas bei odos dirbimas.
Add Comment